Pirma sausio savaitgali 1991 sutikau Maskvoj. Buvo labai keista išgirsti pranešima kad name valdžia paimie kariškiai .Paskubejau namo, bet čiė prasidėjo kliūtis-traukinei jau nebevažiavo i Lietuva, tad nusprendžiau vykti bent iki Minsko. Ilgai tektu pasakoti apie ta kelione ,bet pavyko grįžti sausio 11 į Vilnių. Kita diena darbe sukuriame buri savanoriu, kurio tapau vadu ir atvykome i seimą. Turėjau sena nupjautvamzdi -senelio palikimą iš kurio buvo nušautas ne vienas bolševikas, bet tik 2 šovinius ir tai labai senus, tad tikimybe kad jie saus buvo labai maža, bet teikę šiokia tokia vilti...10 bemiegiu parų praleistu ten prilygsta visam gyvenimui, apie tai galima butu parašyti atskira knyga, bet tas entuziazmas, pasiaukojimas ir laisves troškimas buvo tokie dideli kad paliko neišdildoma išpudi visam gyvenimui... Kai Bibisi žurnaliste manęs paklausę kodėl aš čiė ir kam man to reikia-aš neradau ką jai atsakyti - man tai buvo savaimei suprantami dalykai...

O, Lietuvos skautija (!), kodėl Tave radau prie skautininkų/-ių..? ;-)